Vectra 3D lasintuvas

Rugsėjį – antrasis erkių suaktyvėjimo laikotarpis

Šunų babeziozė – tai erkių platinama liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys, priklausantys Babesia genčiai, pavadintai rumuno daktaro Viktoro Babešo (Victor Babes) vardu, kuris 1887 m. nustatė sergančių galvijų ligos etiologiją Rumunijoje.

Pirmasis pranešimas dėl šunų babeziozės buvo gautas Pietų Afrikoje 1885 metais. Pirmiausia babeziozė pažeidžia eritrocitus, gali sutrikdyti daugelį kitų organų funkcijas ir būti santykinai lengvos ligos arba net mirties priežastimi.

Nors hemolizinė anemija yra pagrindinis infekcijos požymis, tačiau gali atsirasti ir daug kitų ligos variantų bei komplikacijų.

Praktika rodo, kad rudenį, antros erkių bangos metu, babezioze sergančių šunų yra apie 30 proc. daugiau nei pavasari. Taip atsitinka, matyt, todėl, kad vykdami rinkti gamtos gerybių kartu pasiimame ir savo augintinius.

Šiuo metų laiku prasideda ir aktyvi ančių medžioklė, kurioje ypač reikalingas pagalbininkas šuo. Dažniausiai šios medžioklės vyksta prie vandens telkinių, krūmų, kur daugiausiai tūno šių pavojingų parazitų – erkių.

Erkės – kas tai?

Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju ji maitinasi. Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali siurbti kraują net iki 12 dienų.
Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis.
Erkės pasižymi specifine kūno sandara ir elgesiu. Patinėlis yra tamsiai rudas, nugara padengta blizgančiu skydeliu. Patelės ant nugaros turi nedidelį tamsiai rudą skydelį, likusios kūnelio dalies spalva yra šviesesnė. Erkės pilvas padidėja priklausomai nuo to, kiek ji prisisiurbia kraujo.
Vidutiniškai erkės gyvena nuo trijų iki šešerių metų. Erkės maitinasi tik krauju, joms nereikalingas joks kitas maistas. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad vieną kartą pasimaitinusios erkės be maisto gali išgyventi iki 4 metų.

Erkės vystymosi etapai

Kiekvienoje vystymosi stadijoje – kiaušinėlis, lerva, nimfa, suaugusi erkė – šiam gyviui būdinga vienkartinė mityba, kraują ji siurbia nuo poros dienų iki savaitės. Po to erkė gali peržiemoti ir vystytis į naują stadiją.
Pradinėje vystymosi stadijoje erkės savo aukomis pasirenka mažus gyvūnus: peles, ežius, juoduosius strazdus, voveres, lapes. Erkės lerva yra apie 0,2 mm dydžio ir plika akimi vos pastebima.

Nimfa yra belytė, maždaug dvigubai didesnė nei lerva. Ji turi aštuonias kojas, o jos kūnelis yra kietesnis nei lervos. Nimfos ypatingai dažnai įsisiurbia žmonėms. Būtent erkių nimfos yra pagrindinės Laimo ligos sukėlėjos – boreliozės – platintojos. Jų įsisiurbimai dažnai lieka nepastebėti. Jos greičiau nei suaugusiosios erkės užkrečia Laimo liga.
Iš nimfos vystosi suaugusi erkė, kurios ilgis – 2–6 milimetrai. Nedidelė dalis suaugusių erkių žūsta žiemą, o didžioji dalis išgyvena. Suaugusi erkė padeda nuo 500 iki 5 000 kiaušinėlių, iš kurių išsirita lervos ir vėl kartojasi erkių vystymosi ciklas.
Kiekvienos stadijos vystymasis vidutinio klimato juostoje paprastai užtrunka apie metus. Visas vystymosi ciklas Lietuvoje trunka 3–4 metus. Erkių vystymosi trukmę nulemia temperatūra, drėgmė, tinkama augalija ir kitos aplinkos savybės.

Klinikiniai požymiai

Šunų babeziozės inkubacinis laikotarpis tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Temperatūra pakyla iki 41–42oC ir laikosi 2–3 dienas. Šunys tampa apatiški, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas. Judesiai sutrikę, silpnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezės – raumenų aktyvių judesių silpnumas arba paralyžiai. Vyksta virškinimo trakto atonija – nusilpimas. Tokia eiga tęsiasi 3–7 paras.

Po to, temperatūra mažėja ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai po kelių dienų temperatūra normalizuojasi. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti mažakraujystė, organizmas išsenka. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių Dažniausiai liga baigiasi gaišimu.

Babeziozė žmogui

Šia liga dažniausiai serga gyvuliai, tačiau gali užsikrėsti ir žmonės. Klaipėdoje 2002 m. pirmą kartą nustatyta ir patvirtinta, kad žmogus buvo užsikrėtęs babezioze. Žmonių babeziozė nėra dažna. Užsikrečiama įkandus infekuotai erkei.

Deja, nuo babeziozės, erlichiozės bei anaplazmozės vakcinų nėra, todėl belieka tik saugotis erkių įkandimų.

Apsauga nuo erkių

Šimtaprocentinės apsaugos nuo erkių kol kas nėra ir labai tikėtina, kad nebus. Todėl šiuo metu efektyviausias ir patogiausias būdas – cheminiai preparatai. Jie saugūs ir ganėtinai efektyvūs.

Patirtis sako, kad šiandien efektyviausia priemonė prieš šiuos parazitus –ant sprando lašinami lašai. Prieš pirkdami lašiukus nuo erkių pasitarkite su veterinarijos gydytoju, kad jūsų augintiniui parinktų daugiakomponenčius lašus, kurie parazitą ne tik nuodytų, bet ir atbaidytų.

Augintiniui nuo erkių apsaugoti rinkitės daugiakomponenčius lašiukus, kurie parazitą ne tik nuodytų, bet ir atbaidytų.

VECTRA 3Vectra 3DD

Rugsėjį – antrasis erkių suaktyvėjimo laikotarpis